nustelbti

nustelbti
1 nustel̃bti, -ia, nùstelbė KŽ 1. tr. R, MŽ, N, A1883,30, L, Rtr, DŽ, ŽŪŽ72 neleisti tarpti, nusmelkti, užgožti: Medis nùstelbė žoles, t. y. užgožia, nusmelka J. Dideli, tankūs medžiai nùstelbė eglaitę NdŽ. Žolės nùstelbė gėles Dkš. Jurginai ir rūtas nustel̃bs Krkl. Tą vyšnaitę tos žolės jau visai baigia nustel̃bt Jrb. | prk.: Ta štarkesnė – tave nùstelbė (pralenkė, padarė nežymią) KzR. Ona visas mergas nùstelbė Alk. Ar tik nebus šeima ir jo poetinius bandymus nustelbusi (sutrukdžiusi jiems pasireikšti) V.Myk-Put. Visi kiti luomai yra bajorų nustelbiami A.Janul. | refl. N: Žolynas nusistel̃bęs, t. y. nusmelgtas J. 2. tr. padaryti negirdimą, nebejaučiamą, nuslopinti: Orkestras nùstelbė dainininkų balsus NdŽ. Motoro ūžesys nustelbė jos balsą rš. Gerai laikomų tvartų kvapą tuojau nustelbė smagus šieno kvapas Mš. Žalia pievų spalva nustelbia visas kitas A.Vencl. | prk.: Jo širdies balso niekas negalėjo nustel̃bti DŽ. Šitas mintis nustelbė kitas siaubas: juk ji niekad nepalikdavo vaiko vieno. Ar nebus jis nukritęs nuo kėdės?.. I.Simon. 3. intr. K, Š, Rtr, NdŽ, Bgt netekti stiprumo, kvapo, skonio, nusivadėti, nudūkti, nustalbti: Nustel̃bęs gėrimas KII146. | refl. Q558, K, Š, LL329, Rtr, DŽ: Alus nusistelbia, kad pastovi, t. y. nudūksta, nuvėsta J. Nusistelbęs alus R, MŽ, N. Nusistelbęs gėrimas B. Atnešei tokio nusistel̃busio alaus, lyg neturėjai geresnio Gl. Šita degtinė jau nusistel̃bus, išgaravęs jos stiprumas Kt. Pabuvo atkimšta butelka, i kvepalai nusìstelbė Kv. | Valgykit, prapjauta dešra nusistel̃bs Snt. Tai nusistel̃bę barščiai, tik vanduo tykšo Dkš. Nusistel̃bę kopūstai [statinėje] Snt. ║ refl. prk. netekti energijos, nurimti: Nusistelbė merga, t. y. nudūko J. Kartais net senai nusistelbę geismai vėl sukyla Vd. \ stelbti; apstelbti; išsistelbti; nustelbti; pristelbti; užstelbti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • nustelbti — 2 nustel̃bti 1. KŽ žr. 1 nustelbti 1. 2. NdŽ, KŽ žr. 1 nustelbti 3. | refl. BŽ86. stelbti; nustelbti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nustelbti — nustel̃bti vksm. Glúosniai išsikerója ir nustel̃bia kitùs medžiùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nustelbdinti — nustel̃bdinti 1. cur. 1 nustelbti 2: Vėtros nustelbdino linksmą pušių ošimą A1885,44. 2. refl. K → 1 nustelbti 3 (refl.). stelbdinti; nustelbdinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutrenkti — nutreñkti, ia (nùtrenkia), nùtrenkė 1. tr. K, M, L, Rtr, DŽ, KŽ užmušti (apie žaibą, elektrą): Perkūnas jį nùtrenkė KI248. Nuo perkūno nutrenktas N. Perkūno nùtrenktas NdŽ. Kaip davė perkūnas, žmogų nùtrenkė Rm. Stovėjo po medžiu, i… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užtrenkti — užtreñkti, ia (ùžtrenkia), ùžtrenkė 1. tr. K, M, LL315, L, Rtr, Š, DŽ, FrnW, KŽ su trenksmu uždaryti, užverti, užversti: Ùžtrenkė jam panosėj duris NdŽ. Aš tik [v]andinį pamečiau i duris spėjau užtreñkti Krtn. Užtrenkė duris supykus Jnš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užūžti — užū̃žti, ia (ùžūžia), ùžūžė K, NdŽ, KŽ; N, M 1. intr. imti ošti, šniokšti (apie vėją, lietų, vandenis): Kaip užūžė vėjis, tai visus medžius išvartė J. O kai užūžia audra, kai sutraškina perkūnai V.Krėv. Sekmadienį pavakary užūžė [lietus] tiek… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apglušinti — ×apglùšinti tr. 1. apkurtinti: Didelis sprogimas apglušino žmones rš. 2. apsvaiginti: Rūpesčiai apglùšina žmogui galvą Jnš. Šitie dūmai apglùšino mane, skauda galvą Ds. Kaip davė kuolu galvon, ir apglùšino Dgl. | refl.: Ji turbūt apsiglùšino …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgniaužti — tr. 1. rankomis, pirštais apimti: Iki aš dar dešimčiasvario kotą apgniaužiu, valsčiui nereikės manęs penėt rš. O kai mėšlas vežt prisieina arba plūgo turėklai apgniaužt, tai jau nebegerai rš. Su gniaužtu apgniaužiau botkotį J. Su rankomis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgožti — 2 apgõžti, ia, àpgožė tr. 1. apimti, apglemžti: Àpgožei visą daržą, o man nė vienos eželės nepalikai Mrs. | prk.: Fašizmo slibinas apgožęs kraštą laikė V.Mozūr. Sielvartas apgožė jį kaip karštas rūkas rš. 2. apgaubti, apdengti: Upelis teka,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apryti — tr. 1. apėsti, apgraužti: Karvės burokus aprìjo Ds. 2. pajėgti suėsti: Vienas paršelis neaprỹja bulbų, daug šiemet yra Dglš. 3. refl. daug suėsti: Apsrìs telyčia dobilų Dglš. 4. menk. didumą suvalgyti: Ligi visa aprìs, da galės paūžt Ds …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”